Pradžių pradžia
Kaip išsirinkti dviratį? Jei esate diletantas šioje srityje ir dabar ruošiatės pirkti pirmąjį savo dviratį, rekomenduojame aplankyti specializuotas dviračių parduotuves, o ne prekybos centrą, ar ūkinių prekių parduotuvę. Pirmojo apsilankymo tikslas – gauti konsultaciją, kurios prekybos centre vargu ar gausite. Išsiaiškinkite, kokio dviračio norite, kur juo ketinate važinėti. Bet kuriuo atveju, jis turi būti naudojamas pagal paskirtį, mat kelionėms asfaltuotu keliu, turizmui, ar ekstremaliam važiavimui bekele gaminami skirtingi dviračiai. Nuo to reikia ir pradėti. Atėjus į DVIRAČIŲ SALĄ ir išklojus savo ketinimus gausite ne vieną patarimą, iš kurio galėsit rinktis. Tuo pačiu ir sutaupysite daug brangaus laiko.
Dviračio kaina ir kokybė
Jeigu Vakarų Europoje dviračių parduotuvėje paklausite apie dviračių kainas, sužinosite, kad kokybiško ir naujo dviračio kaina bus nuo 450 eurų. Lietuvoje kainų lygis yra šiek tiek žemesnis, jį diktuoja ir ekonominė šalies būklė. Pigiau kainuojantys kinų gamybos dviračiai yra ypač prastos kokybės ir reputacijos. Tad geriau šiek tiek pataupyti ir įsigyti brangesnį, bet kokybiškesnį dviratį, negu susigundyti kelis šimtus litų kainuojančiu „veikiančiu dviračio maketu“. Todėl mes rekomenduojame pirkti dviratį kurio kaina ne mažesnė kaip 500 €. Be abejo dviračio kaina priklauso nuo kelių faktorių – įvairių komplektuojančių komponentų ir papildomų priedų, aksesuarų.
Kaip išsirinkti dviratį – komponentai
Dviratį sudaro kelios svarbios sudedamosios dalys: rėmas, ratai, šakės, balnelis, vairo sistema, pavarų sistema, stabdžių sistema, žvaigždžių blokai, grandinė, trosai, šarvai ir t.t. Komplektuojančiosios dalys skirstomos į klases, kurios skiriasi patikimumu, ilgaamžiškumu, savo mase. Visi komponentai daro tiesioginę įtaką dviračio kainai. Dominuojantys gamintojai, kurių komplektuojančios dalys ir mazgai – SHIMANO ir SRAM.
Dažnai priekinėje pavarų sistemoje montuojami keliomis klasėmis žemesni gaminiai, nei galinei pavarų sistemai. Tai daroma sąmoningai mažinant dviračio savikainą, nes priekiniai mazgai patiria mažesnę apkrovą ir nėra tikslo dėti brangius komponentus.
Kokį lygį detalių galima rekomenduoti pradedančiajam? Renkantis dviratį, dažnai kreipiamas dėmesys į pavarų rankenėles ir perjungiklius. Tai suprantama – ten didelėmis raidėmis parašyta „Deore“, ar dar koks gražus pavadinimas, tačiau atkreipti dėmesį reikia ir į ratus, nes nuo jų priklausys dviračio riedėjimas. Taigi iš eilės rekomenduotume skirti dėmesį ratams – stebulės ir ratlankiai su pavadinimu pagal kurį galima identifikuoti gamintoją ir modelį, žvaigždėms – rekomenduojama su kasetine sistema, bendrai komponentų komplektacijai, kuri turėtų būti ne žemesnė, nei Shimano Acera ar SRAM X5, ir tik tada rėmui ir rankenėlėms, nes jos sudaro mažesnę dalį komponentų kainos.
Šiuo metu labai paklausūs vadinamieji miesto tipo dviračiai. Nuo kitų dviračių jie skiriasi tuo, jog turi minkštą balnelį, amortizatorius, aukštai iškeltą vairą, kietai kelio dangai pritaikytas siauro profilio padangas. Beje, jeigu jūsų kūno svoris viršija 100 kilogramų, būtinai rinkitės tokį dviratį, kurio ratlankiai būtų dvigubi.
Renkantis dviratį pagal šią schemą mėgėjo dviratininko lūkesčiai būtų patenkinti.
Ar tikslinga pirkti padėvėtą dviratį, kad susidaryti vaizdą, kokio reikėtų, ko gero rizikinga. Žinių stoka nustatant dviračio mazgų susidėvėjimo laipsnį ir investicija į dviratį, kad jis „teisingai važiuotų“ gali būti skaudi.
Trumpai apie dviračio komponentus
Rėmas. Ant rėmo visada surasite užrašą iš ko jis pagamintas.
Hi-ten – plienas, tai pati žemiausia klasė.
CR-MO – legiruoto plieno ir chromo-molibdeno lydinys, turintis didesnį atsparumą, todėl dviratis gaminamas iš plonesnių vamzdžių taip santykinai sumažinant dviračio svorį ir nesumažinant atsparumo.
AL –aliuminio lydinio. Nuo lydinio sudėties kuris žymimas skaičiais AL7005, AL6061 ir kt. priklauso gaminamo rėmo svoris ir patvarumas. Tai viena iš labiausiai paplitusių rėmų medžiagų.
Anglies pluošto, titano ir kitokios egzotikos rėmams ateityje skirsime atskirą straipsnį, nes tai skirta profesionalams.
Ratlankiai. Dažniausiai gaminami iš aliuminio lydinių, kurie termiškai apdirbami, sukietinant paviršių kitų metalų molekulėmis (pav. titano nitridu). Garsios firmos gaminančios kokybiškus ratlankius: Mavic, Rigida, Alexrim, Weinmann, Remerx ir kitos.
Jeigu dviratininko svoris yra apie 100 kg, rinkitės dvigubo profilio stiprintus ratlankius. Dar geriau, jei ratlankiai turi kniedes, kurios sieja vidinę ir išorinę ratlankio dalį, taip paskirsto apkrovas tarp skirtingų ratlankio dalių, taip pat sustiprina, neleidžia išrauti stipino.
Ištobulintos technologijos leido ratus pagaminti iš kompozitinių medžiagų. Taip patobulinta jų aerodinamika, sumažinta masė, be to jie tvirtesni. Kai važiuojam su paprastais ratais su stipinais, nugalime nemažą stipinų pasipriešinimą orui. Problemos neišsprendžia nei jų skaičiaus mažinimas, nei plokščių stipinų taikymas. Deja pagrindinis kompozicinių ratlankių trūkumas – didelė kaina.
Ratų stebulės. Dviračio riedėjimas tiesiogiai priklauso nuo rato stebulių ir tai vienas iš svarbiausių pasirinkimo kriterijų. Venkit stebulių be užrašų. Kokybiškos stebulės visuomet turi pavadinimą. Konstrukcijose dažniausiai numatytos apsaugos nuo purvo – riebokšliai.
Plieninės štampuotos stebulės paprastai pagamintos nesilaikant reikalingos technologinės paklaidos tolerancijos, todėl stebulėje besisukdami guoliai striginėja stabdydami arba apsunkindami riedėjimą.
Miniklis. Rekomenduojama kasetinio tipo miniklio ašys, kadangi jos atlaiko didesnes apkrovas, joms nereikia specialios priežiūros, ir jos žymiai ilgaamžiškesnės lyginant su standartinėmis ardomomis ašimis. Dažnai neįmanoma identifikuoti koks kasetės gamintojas, tačiau tai galima nesudėtingai rasti dviračio apraše.
Kaip išsirinkti dviratį – rėmo dydis
Svarbu renkantis dviratį – parinkti jį pagal savo ūgį bei svorį. Dviračio matmenys turi užtikrinti Jūsų patogią sėdėseną, atsižvelgiant į važiavimo stilių. Tam reikalinga įvertinti daugelį faktorių. Juk dviračio aukštis nustatomas vieninteliu parametru – ilgis vamzdžio esančio po sėdyne – kas labai patogu gamintojams bei pardavėjams. Svarbu ir tai, kad daugumos šiuolaikinių dviračių vairo aukštis nereguliuojamas, svarbiau parinkti tinkamą atstumą nuo balnelio iki vairo. Po to taisyklingą kojų padėtį pasieksime reguliuodami balnelį (keičiant jo aukštį bei horizontalumą). Egzistuoja daugybė dviračio gabaritų nustatymo formulių. Bet vienos jų reikalauja sudėtingų antropometrinių matavimų, kitos – pernelyg supaprastintos. Visos formulės ir taisyklės neįvertina pilnai visų individualių anatominių ypatybių bei įpročių, važiavimo stiliaus. Visa tai, galų gale, visas formules daro mažai naudingomis. Iš tikro šiuo metu nėra universalių formulių bei sistemų tiksliai apskaičiuoti dviračio matmenis. Nuosava patirtis – vienintelis teisingas sprendimas.
Teisingos sėdėsenos nustatymas
Renkantis klasikinį dviračio modelį, kur viršutinis rėmo vamzdis yra horizontalus, būtina jį apžergti ir abiem kojomis pilnai atsistoti ant žemės. Jeigu rėmas nespaudžia kirkšnies, jis nėra per aukštas, tačiau jei tarpas tarp jų yra didesnis nei 5 cm – rėmas per žemas. Neklasikinio dviračio rėmas bus žemas, jei sureguliavus sėdėseną, balnelis iškeltas aukščiau nei 25 cm virš fiksuojamojo varžto. Reguliuojamas sėdėsenos aukštis ir ilgis. Balnelio aukštis nustatomas taip: tiesiai atsisėdus ant balnelio, koja kulnu nuleidžiama ant pedalo, esančio žemiausiame taške. Kelis per sąnarį tokioje padėtyje neturi būti įsitempęs, bet koja ištiesta.
Horizontalioje padėtyje dviračio balnelis užfiksuojamas, jeigu dviratininko pėda yra 39 – 43 dydžio. Didesnei pėdai kiekvienam numeriui balnelis keliamas dar po 0,5 cm aukštyn, mažesnei nei 39 dydžio kojai 0,5 cm leidžiamas žemyn. Kad dviratininkas tolygiai paskirstytų savo svorio centrą sėdynė atitinkamai stumiamas į priekį arba atgal, atlaisvinus jo užraktą. Universali ir tinkamiausia balnelio padėtis yra tuomet, kai nuleidus statmenį nuo balnelio nosies žemyn, statmuo yra pasislinkęs 4-8 cm už centrinės pedalų švaistiklių ašies galinio rato link. Pėda ant pedalo teisingai pastatoma taip, kad pėdos nykščio pagrindas būtų tiesiai virš pedalo ašies. Tuomet kelio sąnarys, nuleidus pedalą į žemiausią padėtį yra truputį sulenktas – taip taisyklingai nustatysite sėdėsenos aukštį.
Sėdėsenos ilgis reguliuojamas vairo išnešimo pagalba pakeičiant jį trumpesniu arba ilgesniu, taip pat balnelio pastūmimu pirmyn arba atgal. Sėdėsenos ilgis bus teisingas, jei paėmus vairą tolimiausiame taške ir sulenkus alkūnę, iki rankos dilbis atsidurs horizontalioje padėtyje, rankos alkūnė vos sieks arba bus nutolusi iki 1-3cm nuo tos pačios pusės kojos kelio, kai pedalai stovės horizontalioje padėtyje. Kad teisingai pasiskirstytų dviratininko kūno svoris ant dviračio, vairas neturėtų būti pakeltas aukščiau negu balnelis. Važiavimas dviračiu bus malonus ir nekels diskomforto tik teisingai sureguliavus sėdėseną.
Įsigijus dviratį
Dviratis yra sudėtingas gaminys ir tam, kad jis ilgai bei sklandžiai veiktų labai svarbu tinkamai ir reguliariai jį prižiūrėti. Rekomenduojama kasdien patikrinti padangų oro slėgį, stabdžių trinkeles, patikrinti ar neatsirado neaiškus klibėjimas mazguose, nepamiršti nuvalyti purvo. Nepatariama dviračio plauti aukšto slėgio vandens srove, nes nuplausite ne tik purvą, bet ir tepalą esantį stebulių bei kitų mazgų guoliuose. Na, bet jei ir rizikuojate, tai nepamirškite, kad po kiekvieno plovimo reikalinga išpūsti likusį vandenį iš mazgų oru ir iš naujo sutepti reikalingus komponentus tepalu.
Jei po tam tikro jo eksploatavimo laiko pastebėjus akivaizdžių gedimų (neįprastą triukšmą, pavarų perjungimo sutrikimų) delsti neverta. Jei patys neturite pakankamos kvalifikacijos atlikti reguliavimo ar profilaktikos darbus, tokiu atveju būtina kreipkitės į DVIRAČIŲ SALOS kvalifikuotus dviračių specialistus, kurie per kelias minutes pašalins gedimus. Taigi svarbu ne tik išsirinkti tinkamą dviratį, bet ir nuolat jį prižiūrėti.
Glaustai atsakėme Jums – kaip išsirinkti dviratį. Iki kito pasimatymo!