Kalnų dviratis (MTB)
Dažnas tokius dviračius vadina tiesiog „MTB“ (angl. Mountain Terrain Bike). Pagal savo paskirtį ir konstrukciją kalnų dviračiai skirti važinėti kalnuotomis ir nelygiomis vietovėmis. Tai vienas populiariausių dviračio tipų jaunimo ir dviračiais sportuojančių asmenų tarpe.
Kalnų dviračiai dažniausiai būna sustiprintu rėmu, myniklio velenas yra aukščiau nuo žemės nei kito tipo dviračiuose, tai padidina dviračio pravažumą, tiesus ir platus vairas, galingi stabdžiai – dažniausiai naudojami diskiniai. Šio tipo dviračiai komplektuojami su priekine amortizuojančia šake, o pilnos amortizatoriaus kalnų dviračiai turi ir galinį amortizatorių. Standartiškai ratai būna 26“ dydžio. Nors pastaraisiais metais populiarėja kalnų dviračiai turintys 27,5″ arba net 29″ ratus. Padangos plačios, su grubiu protektoriumi dėl to dviratis lengviau valdomas ir manevringesnis važiuojant bekelėje. MTB dviračiai dažnai turi didelį pavarų skaičių (24-30) ir komplektuojami su priekiniu ir galinių pavarų perjungikliais. Šiuo metu brangesniuose dviračiuose tapo madinga naudoti vieną priekinę žvaigždę. Kai nėra priekinio pavarų perjungėjo, pavarų rankenėlės, taip santykinai galima sutaupyti dviračio svorį. Šiuolaikinis kalnų dviratis sveria nuo 9 iki 14 kg.
Dviračio kainą lemia ne tik jo techninės charakteristikos, bet ir įvairios smulkmenos, naujovės, techniniai sprendimai, kurie užtikrina patogumą, patikimumą ir saugumą. Pagamintas iš aukštesnio lygio komponentų, lengvesnis ir tuo pačiu patvaresnis dviratis nebus tokiame pat kainų lygyje kaip kiti pigūs rinkoje sutinkamai dviračiai, nors vizualiai jie ir atrodys taip pat.
Pagal dviračio amortizaciją MTB dviračiai dar skirstomi į:
- Kalnų dviračiai kieta važiuokle, be amortizatorių (angl. Rigid);
- Standžios galinės pakabos kalnų dviratis, su priekiniu amortizatoriumi (angl. Hardtail);
- Pilnos amortizacijos kalnų dviratis (angl. Full suspension).
Privalumai:
– galimybė važiuoti bekele;
– dėl padangų specifikos geras sukibimas su minkšta kelio danga;
– tinkamas varžyboms ir agresyviam važiavimui;
– populiarus jaunimo tarpe.
Trūkumai:
– dviratininkas sėdi ant dviračio ne visai patogiai, sportiškai – kūnas labiau pasviręs į priekį, didesnė apkrova rankoms;
– netinka ilgoms turistinėms išvykoms;
– padangos sukelia pasipriešinimą minant ir papildomą garsą.
Hibridinis („krosinis“) dviratis
Šie dviračiai universaliausi savo važiavimo paskirtimi. Hibridiniai dviračiai savo konstrukcija panašūs į kelioninius ir kalnų tipo dviračius. Tokie dviračiai būna 28” dydžio ratais, tačiau papildomų aksesuarų, kaip kelioniniame dviratyje, nerasite. Todėl šie dviračiai tesveria apie 12-14 kg ir yra sportiškesni. Padangos šiems dviračiams yra siauresnės, protektorius lygesnis, todėl važiuoti asfaltuota danga yra lengviau. Hibridiniu dviračiu yra patogiau važiuoti ilgas distancijas dėl jo rėmo geometrijos, nes rankos būna mažiau apkraunamos. Todėl norinčiam turėti universalesnį dviratį, tai būtų optimaliausias pasirinkimas. Šio tipo dviračiai dažnai komplektuojami su reguliuojama vairo iškyša, o pavarų skaičius, priklausomai nuo dviračio lygio, gali būti 11-30.
Privalumai:
– mažesnis pasipriešinimas riedėjimui dėl didelio rato diametro ir mažo padangų sąlyčio ploto su keliu;
– patogi sėdėsena;
– santykinai nedidelis dviračio svoris.
Trūkumai:
– mažesnis pravažumas bekelėje.
Miesto dviratis (CTB)
Miesto dviračiai būna 28“, 27,5″ ir 26“ dydžio ratais, skirti važinėti lygumomis. Numatytas minkštas ir patogus balnelis, platus vairas. Atitinkama rėmo geometrija leidžia dviratininkui važiuoti beveik vertikalioje sėdėsenoje. Šio tipo dviračiai beveik visada pilnai komplektuojami su skydeliais, bagažine, apšvietimo sistema, grandinės bei kitomis apsaugomis, bagažine.
Moteriškų miesto dviračių rėmai dažniausia būna pažeminta apatine dalimi, lenktų formų, kad lipant ant dviračio nereikėtų aukštai kelti kojos ir būtų patogu su juo važiuoti dėvint suknelę ar sijoną. Vyriškų dviračių rėmai yra klasikinio tipo su horizontaliu viršutinių vamzdžiu.
Šio tipo dviračiai dažnai sveria 15-20 kg priklausomai nuo sudedamųjų dalių ir rėmo medžiagos.
Elementariausias miesto dviratis teturi viena pavarą. Pastaruoju metų labai populiarūs šio tipo dviračiai, kurie komplektuojami su stebulėmis, turinčiomis vidines pavarų perjungimo sistemas. Tokios stebulės gali turėti nuo 3 iki 9 pavarų, rečiau pasitaiko hibridinės pavarų sistemos kai vienoje stebulėje susiejama ir vidinės ir išorinės pavaros. Daugelis miesto tipo dviračių kojinį stabdį. Taip pat populiarūs miesto dviračiai su išorinėmis pavaromis, kurios suteikia dviračiui daugiau universalumo.
Privalumai:
– neretai turi kojinius stabdžius;
– patogi sėdėsena.
Trūkumai:
– didelis dviračio svoris;
– netinka turizmui ir nelygiam vietovės reljefui.
Kelioninis (turistinis) dviratis
Dviračiai skirti tolimesnėms išvykoms, ar turistiniams žygiams. Su tokio tipo dviračiu sėkmingai galima važiuoti tiek asfaltuotais, tiek ir neasfaltuotais keliais (žvyrkeliais, miško takeliais). Rėmo geometrija leidžia sėdėti dviratininkui beveik vertikalioje padėtyje, be to esanti hibridinė vairo konstrukcija suteikia galimybę susireguliuoti sėdėseną pagal individualius poreikius. Kelioniniai dviračiai gaminami su 28“ dydžio ratais. Naudojamos siauresnės ir lygesnio protektoriaus padangos. Kelioniniuose dviračiuose priekinė šakė yra amortizuojanti, ir neretai yra šakės rakinimo funkcija, kuri yra didelis privalumas. Tokie dviračiai būna pilnai sukomplektuoti – turi tvirtą ir specifinę bagažinę, ant kurios galima kabinti specialius krepšius, sumontuoti skydeliai, apšvietimo sistema su generatoriumi priekinio rato stebulėje. Šio tipo dviračių svoris labai priklauso nuo sumontuotos papildomos įrangos ir svyruoja nuo 15 iki 20 kg. Kelioniniuose dviračiuose rasime tik išorinę pavarų perjungimo sistemą, kurią gali sudaryti nuo 21 iki 30 pavarų. Tokios sistemos leidžia lengvai važiuoti įvairiomis vietovėmis ir sąlygomis.
Privalumai:
– tinka ir tolimoms, ir trumpoms išvykoms;
– gali būti analogas miesto dviračiui;
– tinkamas važiavimui kieta ir minkštesne kelio danga.
Trūkumai:
– Didelis dviračio svoris.
Plento dviratis
Kitaip vadinami „lenktyniai“, ar „plentiniai“. Pagrindinė paskirtis – greitas važiavimas lygia danga. Pagrindinės plento dviračių savybės yra kieta važiuoklė ir mažas svoris. Siekiant išgauti mažesnį svorį plento dviračiai gaminami anglies pluošto rėmu, kuris iš dalies slopina dviračio vibracijas. Rėmai būna klasikinės formos, todėl važiavimo pozicijoje sėdynė būna aukščiau vairo, o tokia dviratininko sėdėsena sumažina pasipriešinimą ir leidžia palaikyti didesnį važiavimo greitį. Plento dviračiai turi išskirtinės formos vairą – jis yra užriestas į apačią. Šiuolaikinių šio tipo dviračių perjungimo rankenėlės taip pat yra nestandartinės – jos integruotos į stabdžių rankenas, o pavarų perjungimas vyksta lankstant rankenėlę į vieną ar kitą pusę. Sportinių dviračių priekinis žvaigždžių blokas dažniausiai turi dvi žvaigždes, o galinį žvaigždžių bloką sudaro 8-12 žvaigždučių.
Dauguma plento dviračių konstruojami laikantis techninių Tarptautinės Dviračių Sporto Federacijos (UCI) reikalavimų. Tai deja riboja naujų techninių sprendimų ir netradicinių dviračių konstrukcijų taikymą. Dauguma tokių modelių sveria mažiau nei 10 Kg. Plentinių dviračių padangos būna 18-25 mm pločio.
Privalumai:
– mažas oro ir riedėjimo pasipriešinimas;
– lengvas;
Trūkumai:
– tinkamas tik lygiai ir kietai dangai;
– nepatogi sėdėsena.
Gravel ir Cyclocross dviratis
Turi išskirtines savybes – plento dviračio greitį ir kalnų dviračio pravažumą. Šių tipų dviračių rėmai labiau sustiprinti, turi platesnes šakes, kurios iš dalies slopina vibraciją važiuojant nelygiu reljefu. Dviračiuose būna sumontuotos platesnės padangos, skirtos tokiam reljefui. Su šiais dviračiais patogu važiuoti tiek miško keliu, žvyrkeliu ar greita trasa, kuri driekiasi asfaltu ar šaligatviu.
Abu tipai dviračių atrodo beveik vienodai. Abiejų dviračių tipų padangų protektorius specialiai skirtas bekelei. Tačiau Cyclocross dviratyje rasime, neplatesnes nei 33mm pločio padangas. Gravel dviratis pasižymi platesnėmis padangomis, kurių plotis bus didesnis nei 38mm. Platesnės padangos užtikrina didesnį komfortą važiuojant ilgesnį laiką. Cyclocross ir Gravel tipo dviračiai šiek tiek skiriasi ir rėmų geometrija. Cyclocross dviratis turi daugiau sportinės dvasios, todėl sėdėsena, kaip ir važiavimo stilius – agresyvesnė, tai reiškia, kad dviratininkas labiau palinkęs į priekį. Kaip taisyklė – abu dviračių tipai komplektuojami su diskiniais stabdžiais, mechaniniais arba hidrauliniais. Tam kad sumažinti dviračių svorį, priekinėje žvaigždžių pavarų sistemoje, vis dažniau montuojama viena žvaigždė, rečiau dvi. Galinėje pavarų sistemoje dažniausiai montuojama plataus diapazono galinė žvaigždžių kasetė. Galima trumpai reziumuoti, kad Cyclocross dviračiai yra labiau sportiniai, o Gravel tipo dviračiai labiau mėgstami keliautojų, ir mėgėjų važiuoti įvairiomis sąlygomis.
Fitness dviratis
Skirti greitiems pasivažinėjimams ir neilgiems atstumams mieste ar užmiestyje. Tai tarpinis dviračių tipas tarp hibridinių ir plentinių. Greičiu jie panašūs į plento dviračius, bet sėdėsena, patogesnė ir primena hibridinio dviračio sėdėseną. Tai dviratis su tiesiu vairu. Numatyta montuoti siauras, lygiu protektoriumi, apie 25-32mm pločio padangas. Priekinės šakės dažniausiai tam tikros aerodinaminės formos, kad priešpriešinis oro srautas prasiskirtų ir sumažintų pasipriešinimą. Fitness dviračio rėmas komplektuojamas su lengvesniais komponentais. Tokiame dviratyje priekinėje pavarų sistemoje galim rasti vieną – dvi žvaigždes, o galinių žvaigždžių skaičius užtikrina jų tikslesnį parinkimą, prisitaikant prie važiavimo ritmo. Šios taikomos savybės leidžia pasiekti labai didesnį greitį, bei lengvesnį riedėjimą.
Ekskliuzyvinis dviratis
Tokius dviračius charakterizuoja išskirtinio dizaino rėmas, platus vairas, panašus į naudojamus „Harley“ tipo motocikluose, su specialiais komponentais, kurie dar išryškina jo specifinį dizainą. Ratai šiuose dviračiuose būna įvairaus dydžio, o plačios padangos (50-60 mm) dar vadinamos balioninių dviračių padangomis (angl. Balloonbike). Balnelis sumontuotas žemiau vairo, dėl to dviratininkas sėdi komfortiškai, vertikalioje pozicijoje.
Stilingi dviračiai labiausiai populiarūs buvo Amerikoje dar XXa. pradžioje, veliau daug jų buvo atvežta iš Europos, jie buvo modernesni, lengvesni ir su pavaromis. Kaip kruiseriai šie dviračiai vėl pasidarė populiarūs 90-ųjų metų pabaigoje.
Privalumai:
– vertikali sėdėsena;
– iššaukiantis dizainas;
Trūkumai:
– netinka tolimesnėms kelionėms;
– nerangus.
BMX dviratis
Paauglių ir jaunimo tarpe populiarūs dviračiai, kuriais galima atlikti įvairius triukus. Jie turi mažą ir lengvą, tačiau labai tvirtą rėmą, papildomas kojų atramas, į viršų išriestą vairą, labai plačius 20 (retais atvejais 24) colių ratus. Šių dviračių vairo kolonėlė dažnai būna sukonstruota taip, kad priekinis ratas galėtų apsisukti apie savo ašį 360 laipsnių, todėl jais galima atlikti įvairius akrobatinius numerius. Dažniausiai tai nesudėtingos konstrukcijos tvirti dviračiai.
Privalumai:
– dviračio konstrukcija atspari smūgiams;
Trūkumai:
– neskirtas tolimesniam važiavimui;
– balnelis neskirtas sėdėjimui.