Kalnų dviratis (MTB)

Dažnas tokius dviračius vadina tiesiog „MTB“ (angl. Mountain Terrain Bike). Pagal savo paskirtį ir konstrukciją kalnų dviračiai skirti važinėti kalnuotomis ir nelygiomis vietovėmis. Tai vienas populiariausių dviračio tipų jaunimo ir dviračiais sportuojančių asmenų tarpe.

Kalnų dviračiai dažniausiai būna sustiprintu rėmu, miniklio velenas yra aukščiau nuo žemės nei kito tipo dviračiuose, tai padidina dviračio pravažumą, tiesus ir platus vairas, galingi stabdžiai – dažniausiai naudojami diskiniai. Šio tipo dviračiai komplektuojami su priekine amortizuojančia šake, o pilnos amortizatoriaus kalnų dviračiai turi ir galinį amortizatorių. Standartiškai ratai būna 26“ dydžio. Nors pastaraisiais metais populiarėja kalnų dviračiai turintys 27,5″ arba net 29″ ratus. Padangos plačios, su grubiu protektoriumi dėl to dviratis lengviau valdomas ir manevringesnis važiuojant bekelėje. MTB dviračiai dažnai turi didelį pavarų skaičių (24-30) ir komplektuojami su priekiniu ir galinių pavarų perjungikliais, tai leidžia pasirinkti optimalią pavarą įvairaus reljefo vietovėse. Šiuolaikinis kalnų dviratis sveria nuo 9 iki14 kg.

Dviračio kainą lemia ne tik jo techninės charakteristikos, bet ir įvairios smulkmenos, naujovės, techniniai sprendimai,   kurie užtikrina patogumą, patikimumą ir saugumą. Pagamintas iš aukštesnio lygio komponentų, lengvesnis ir tuo pačiu patvaresnis dviratis nebus tokiame pat kainų lygyje kaip kiti pigūs rinkoje sutinkamai dviračiai, nors vizualiai jie ir atrodys taip pat.

Pagal dviračio amortizaciją MTB dviračiai dar skirstomi į:

•   Kalnų dviračiai kieta važiuokle, be amortizatorių (angl. Rigid);

•   Standžios galinės pakabos kalnų dviratis, su priekiniu amortizatoriumi (angl. Hardtail);

•   Pilnos amortizacijos kalnų dviratis (angl. Full suspension).

Privalumai:

–       galimybė važiuoti bekele;

–        dėl padangų specifikos geras sukibimas su minkšta kelio danga;

–        tinkamas varžyboms ir agresyviam važiavimui;

–        populiarus jaunimo tarpe.

Trūkumai:

–        dviratininkas sėdi ant dviračio ne visai patogiai, sportiškai – kūnas labiau pasviręs į priekį, didesnė apkrova rankoms;

–        netinka ilgoms turistinėms išvykoms;

–        padangos sukelia pasipriešinimą minant ir papildomą garsą.